Kirsta eglė arba kėnis yra lengviau transportuojama nei eglutė vazone, kurios svorį išdidina gruntas. Pastatymui tokios eglės reikės įsigyti stovą, nepamiršti periodiškai dapilti vandens ir turėti omenyje, kad kirstos eglės greičiau meta spyglius. Spyglių metimas žinoma priklauso ir nuo eglės rūšies ir nuo priežiūros, bet jeigu mėgstate džiaugtis Kalėdinę puošmena ilgesni laiką, galimai tai ne labai Jums tinkamas variantas. Visada pasidomekite koks bus tolimesnis medelio likimas po švenčių. Ar kirstinis medelis tikrai papuls į vietą, kur bus sąžiningai perdirbamas? Jei turite abejonių savo kirstinės žaliaskares galite nuvežti žirgams. Jiems – tai didelis delikatesas. O jei visgi norite, kad eglutė nebūtų nukirsta, rinkitės eglutę vazone.
Eglutė arba kėnis vazone yra sunkiau transportuojamas dėl to pačio grunto, tad verta pamąstyti apie įgijimą su pristatymu. Pagrindiniai tokios eglutės privalumai tai galimybė po švenčių grąžinti medelį į gamtą pasodinant jį savo sklype arba tam skirtose vietose mieste. Jei neturėsite kur jos pasisodinti arba galimybės laikyti balkone, kol bus tinkamas metas eglutės sodinimui rinkitės populiarėjančia nuomos paslaugą. Tokios eglutės po švenčių surenkamos pardavėjų, o išgyvenę medeliai pasodinami. Statiškai 10 proc. eglučių vėl gali prigyti ir augti. Neišgyvenusios vazoninės eglutės tampa trąšomis. Svarbu atkreipti dėmesį jog vazoninės eglutės būna augintos vazone arba įsodintos. Jeigu planuojate medelį išsaugoti ir pavasarį grąžinti į gamtą geriau prigis eglutės augintos vazone, kadangi jos turi pilna šaknų sistemą. Jei eglutė įsodinta į vazoną šaknys dažnai yra nukapotos, tad kuo mažesnis medelis, tuo daugiau šansų turi išgyventi. Taip pat įtakos turi medelio rūšys geriausiai prigyja lietuviška eglutė, o blogiausiai kėniai. Eglutės vazone šiek tiek ilgiau išlaiko spyglius, bet reikalauja ir pastovios priežiūros.