Kiekvienais metais, ateina laikas ruoštis Kalėdoms, o su juo ir vėl kyla tas pats klausimas: Kokią eglutę pasirinkti natūralią ar dirbtinę? Kaip išsirinkti tinkamiausia iš nemažos pasiūlos? Kas iš tiesų yra tvariau? Ir žinoma, kas labiausiai tiktu Mums?
Renkantis Kalėdinį medelį iš esmės turime du pasirinkimus - gyvas arba ne. Tam, kad objektyviau apžvelgti pliusus ir minusus vertinsime šį klausimą per tvarumo prizmę, nes būtent dėl to kasmet ir kyla daugiausiai abejonių pasirinkime. Aplinkosaugos požiūriu šis klausimas iš ties kelia daug aistrų, nes atrodo, kad abiejų rūšių medžiai turi pranašumų ir trūkumų. Dažnas mano, kad tradicinė eglė yra geresnė. Nes natūralus medis yra tiesiog natūralus. Kiti teigia, kad dirbtinę eglutę galima naudoti pakartotinai metai iš metų. Radikaliausi netgi siūlo išvis sustoti naudoti visas Kalėdines eglutes. O kaip yra iš tiesų?
Jeigu norime, kad toks Mūsų pasirinkimas būtų išties tvarus tą pačia dirbtinę eglutę turėtumėte naudoti mažiausiai 8 metus, o geriausia – daugiau nei 20 metų. Šiuo klausimu buvo atlikti du tyrimai – vieną finansavo dirbtinių medžių gamintojams atstovaujanti asociacija, kitą nepriklausomą tyrimą – Monrealyje įsikūrusios aplinkos konsultacijų įmonė. Abiejuose tyrimuose nustatyta, kad gyvos Kalėdinės eglutės per Kalėdas generuoja mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei dirbtinės, tam kad sumažinti CO2 poveikį, tą patį dirbtinį medelį turėtumėte naudoti bent 8-20 metų, kad atsipirktų gamtai padaryta žala jį gaminant. Tad ar esate pasiruošę savo dirbtinę eglutę naudoti tiek laiko? Jeigu taip, nepamirškite įvertinti dar kelis dalykėlius: pirma, tai ne tik gamyboje, bet ir bendrai susidaranti CO2 pėdsaką. Plastikiniai medeliai dažniausiai atvežami iš tolimų šalių pvz. Kinijos, o tai stipriai prisideda prie transportavimo metu susidarančio CO2. Antra - Ar dirbtinė eglutė yra pakankamai kokybiška ir atlaikys tiek metus neprarasdama savo išvaizdos? Mano paskutinė turėta dirbtinė eglutė liko be spyglių ir vienos kojelės nesulaukusi 8 metų, nors atrodė kokybiška ir buvo labai tausojama.
Medinės eglės iš karkasų, eglutės padarytos iš šakų, pakabintų ant vėlos burbuliukų iki tiesiog suformuotų iš lempučių ir tai tik keli matyti variantai prasidėjus sezonui. Jei dėl tam tikrų priežasčių nenorite gyvos eglutės , bet jau supratote, kad plastikinės eglutės neityn tvarios, šios alternatyvos gali būti puikiu sprendimu. Jei tokia eglutę pagaminsite patys iš tų medžiagų kurias turite namie ar radote miške pasivaikščiojimo metu Jūsų CO2 pėdsakas bus išties minimalus, o panaudoję turimas namie nereikalingas medžiagas dar ir sumažinsite savo atliekų kiekį. Tokios minimalistinės alternatyvos įgijimas irgi gali būti gan tvariu pasirinkimu, žinoma naudoti ją reikėtų ne vienerius metus. Greičiausiai didžiausias tokios eglutės trūkumas, tai gan nutolusi jos išvaizda nuo savo pirmtakės, tad jeigu vis dėlto neįsivaizduojate Kalėdų be tikros eglutės pažiūrėkime iš ko galima rinktis.
Kaip jau išsiaiškinome, gyvos eglutės sukuria mažesni CO2 pėdsaką palyginus su plastikinėmis eglėmis. Jeigu natūralią eglutę įsigyjame iš netoliese esančių eglučių ūkių, tai šis pėdsakas dar labiau sumažėja. Gyvos Kalėdinės eglutės auginamos mažiausiai 5-10 metų, absorbavo CO2 augdanos ir toliau tai daro jūsų namuose. Po švenčių natūralios eglutės yra biologiškai skaidomos ir gali būti naudojamos kompostui ar biomasės gamybai, sukurdamos labai mažai CO2 arba gali būti atsodinamos. Prieš perkant, svarbu žinoti iš kur eglutė atkeliavo, įsitikinti, kad medelis yra iš medelynų, o ne iš miško, kur buvo nelegaliai nukirstas. Jei norime tvaraus pasirinkimo, rinkimės pardavėjus, kurie specialiai šventėms augina medelius ir taip nedaro žalos natūraliai gamtai, o eglutės ūkiuose atsodina po kirtimo ar jų iškasimo. Medelynuose eglutės auginamos dažniausiai ten, kur neauga medžiai. Taip prisidėdama prie oro švarinimo, taip pat ne sezono metu eglučių ūkiai tampa perinčių paukščių, vabalėlių ir kitų gyvūnų prieglobsčiu, tai palanku ekosistemai.
Kirsta eglė arba kėnis yra lengviau transportuojama nei eglutė vazone, kurios svorį išdidina gruntas. Pastatymui tokios eglės reikės įsigyti stovą, nepamiršti periodiškai dapilti vandens ir turėti omenyje, kad kirstos eglės greičiau meta spyglius. Spyglių metimas žinoma priklauso ir nuo eglės rūšies ir nuo priežiūros, bet jeigu mėgstate džiaugtis Kalėdinę puošmena ilgesni laiką, galimai tai ne labai Jums tinkamas variantas. Visada pasidomekite koks bus tolimesnis medelio likimas po švenčių. Ar kirstinis medelis tikrai papuls į vietą, kur bus sąžiningai perdirbamas? Jei turite abejonių savo kirstinės žaliaskares galite nuvežti žirgams. Jiems – tai didelis delikatesas. O jei visgi norite, kad eglutė nebūtų nukirsta, rinkitės eglutę vazone.
Eglutė arba kėnis vazone yra sunkiau transportuojamas dėl to pačio grunto, tad verta pamąstyti apie įgijimą su pristatymu. Pagrindiniai tokios eglutės privalumai tai galimybė po švenčių grąžinti medelį į gamtą pasodinant jį savo sklype arba tam skirtose vietose mieste. Jei neturėsite kur jos pasisodinti arba galimybės laikyti balkone, kol bus tinkamas metas eglutės sodinimui rinkitės populiarėjančia nuomos paslaugą. Tokios eglutės po švenčių surenkamos pardavėjų, o išgyvenę medeliai pasodinami. Statiškai 10 proc. eglučių vėl gali prigyti ir augti. Neišgyvenusios vazoninės eglutės tampa trąšomis. Svarbu atkreipti dėmesį jog vazoninės eglutės būna augintos vazone arba įsodintos. Jeigu planuojate medelį išsaugoti ir pavasarį grąžinti į gamtą geriau prigis eglutės augintos vazone, kadangi jos turi pilna šaknų sistemą. Jei eglutė įsodinta į vazoną šaknys dažnai yra nukapotos, tad kuo mažesnis medelis, tuo daugiau šansų turi išgyventi. Taip pat įtakos turi medelio rūšys geriausiai prigyja lietuviška eglutė, o blogiausiai kėniai. Eglutės vazone šiek tiek ilgiau išlaiko spyglius, bet reikalauja ir pastovios priežiūros.
Kvapas ⭐⭐⭐
Spyglių minkštumas ⭐
Nemeta spyglių ⭐
Kvapas ⭐⭐
Spyglių minkštumas ⭐⭐
Nemeta spyglių ⭐⭐
Kvapas ⭐⭐
Spyglių minkštumas ⭐⭐
Nemeta spyglių ⭐⭐
Kvapas ⭐
Spyglių minkštumas ⭐⭐⭐
Nemeta spyglių ⭐⭐⭐
